dygulys

dygulys
dygulỹs sm. (3a, 3b) 1. KII201 dyglys, akstinas: Kvietienoje aštresni dyguliaĩ kaip rugienoje Šk. Jis į koją įsivarė dygulį Lzd. Skynė roželę, net jos dygulių badymo nejusdamas rš. Smertie, kame yra tavo dygulys? BB1PvK15,55. ║ prk. apie įkyrų žmogų, lindiką: Eik tu nuo muno galvos, dygulỹ! Plt. 2. R, K dieglys: Dygulỹs šoną vera Krkl. Negaliu pasilenkti – dura dygulỹs į šoną Vkš. Besiplėšdamas (smarkiai bedirbdamas) ir dýgulį įgausi Plt. Nuo pakėlimo sunkiai dygulỹs man įsimetė į kaulus, nugarą, krūtinę ir pašoko diegti šone J. Dyguliaĩ ramsto J. Kaip užeina dyguliaĩ, ima lyg adatom badyt Upt. Puodelis arbatos ir dveji patalai visokius dỹgulius išvaro Vvr. Pradėjo pati didžiau sargalioties – galva gelti, dygulys krūtinę varstyti Žem. Kada dygulys diegia, negal žmogus atsidvėsti Lex79. Dyguliu negaliu, sergu SD98. ^ Nedoras susiedas kaip krislas akė[je], dygulys šone, kelmas ant kelio, rakštis kojoj VP31. 3. Brs žr. dygulžolė 1.
◊ dýgulį į kẽpenas nieko, nė velnio: Aš kalta... O kad norėjau pagalvėlį, tą seną, duoti, ar nepasakei, broliene: „Dygulį į kepenas! Pamesk šiaudų glėbį“? LzP.
dýgulio žolė̃
1. MŽ119, D.Pošk, KI205 geltonoji žiognagė (Geum urbanum).
2. MitII138, I paprastoji durnaropė.
kókį dýgulį; R po velnių, kuris velnias.
nė dýgulio nieko, nė velnio: Munasis [vyras] nė dygulio nemoka pasakų Lk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • dygėjimas — sm. (1) → dygėti 1: Kaži kas ma[n] rankoj – toks dygėjimas VšR. Dygulys ar duria? – Nepasakyčiau, kad dygulys, toks dygėjimas visą laiką Skd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidusti — atidùsti intr. 1. refl. atgauti kvapą, įkvėpti oro: Ligo[je], kad dyglys (dygulys) remia, negali atsidùsti J. Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja A.Baran. Kosti, neatsidū̃sta niekap Dglš. ║ refl. staiga papūsti, pūstelėti: Kap atsidū̃sta vėjas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dieglys — dieglỹs sm. (3), (4) Skr 1. diegiamas skausmas, diegimas, dygulys: Dieglỹs įsimetė į šoną, negaliu nė pasivaldyt Srv. Šone mano dieglỹs diegia, smilkulys smelkia, verulys veria J. Diegliaĩ visą kūną daigo Grž. Kėliausi pats maišą ir gavau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • digčioti — digčioti, ioja, iojo žr. 1 digsėti 1: Kelinta diena digčioja po krūtine ir nepereina Rdm. Dig dig digčiojo dygulys į šoną LMD(Mc). Neskauda, bet digčio[ja] Lk. ◊ į šìrdį digčioti būti nemalonu: Jai digčioja į širdį, išgirdus [bobų] patyčių,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dingčioti — dìngčioti, ioja, iojo intr. 1. dilgsėti: Man dìngčio[ja] į širdį dygulys J. 2. dingsėti: Manie vis dìngčioja, kad ne taip yra Slnt. Dingčioja man galvoj vienas įtarimas rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dygsoti — dygsoti, dỹgso, ojo intr. 1. gelti, skaudėti: Skausmas dỹgso man šone, t. y. stovi įsidūręs J. Šiemet man šone dygulys dỹgso ir dỹgso Up. 2. būti be darbo: Nedygsok be darbo, ar negali ką veikti! Dkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dygčioti — dygčioti, ioja, iojo 1. intr., tr. dygsėti, tarpais diegti: Dygulys šone dygčio[ja] dig dig J. Nebegaliu dirbt, padirbu kiek, ir dygčioja krūtinę Srv. Dabar, beeinant, vis jai kaip su peiliu dygčioja tai vienoje kojoje, tai antroje Pč. Pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdilti — išdìlti intr., išdil̃ti, ìšdela (išdỹlna), išdìlo (ìšdilė) 1. išsitrinti, išsidėvėti: Ižsitrina, iždilsta SD409. Išdìlo ir išglero sankalas, kur tur narstytis, judėti J. Pieštukas išdìlo (nudilo), padrožkis Šts. Kalvarato špulė išdỹlna,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdurdyti — 1 išdùrdyti tr. išdurti, išbadyti: Dygulys išdurdė dvejas milo kelnes Rnv. durdyti; atidurdyti; išdurdyti; nudurdyti; padurdyti; sudurdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaurpūtis — sm. (1) Slnt žr. kiaurapūtis: Dygulys į šoną įsimetė, turbūt kiaurpūtis piarpūtė Skd …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”